- rukė
- rùkė sf. (2) Dkš, Ss, Žal, Vlk, Kb, rukė̃ (4) Grš
1. išeinamoji anga: Kur pabėgai, ar į rùkę? Šts. Prašau … ant meškos rùkės prapeštos JR16. Eisi į katės rùkę, ne į vakarėlį, kad tep lyja Gs. Rùkė surukus, o vėpla išsivėpus J. Sako, kad aš kvėpuoju kaip žalio rùkė (sunkiai, uždusęs) Snt. Rukùtė skaudėjo, rukčiot negalėjo JD243. Voverike, kur dingai, ar į rukę įlindai?! LTR(Šmk). ^ Išmetė kaip kiaulės rùkę iš mėsos Lkš. Raudonas, kaip į rukę pūtęs LTR(Mrj). Dėkui tam, kuris ima, išlupk rùkę, kurs ketina Alvt. Dabar tu papūsk gaidžiui į rùkę, gausi trečioką! Lkš. Lįsk į rùkę ir užsirauk! Grz. Rùkė ruksi prieš nebuitį Grž.
2. Jrb, Alk, Dglš cunnus: Sijonas trumputėlis, tik rùkę uždengia Jnš. Užsidenk rùkę, bjaurybe! Skr.
3. menk. veidas: Ta rùkė kaip senos bobos DūnŽ.
◊ bùs rukùtei vė́jo KrvP(Vlkv) gaus mušti: Vaike, jau bùs rukùtei vė́jo! Alk.
Dictionary of the Lithuanian Language.